Klientų aptarnavimo skyrius

Informacija telefonu    (8 460) 53 509

 

Kada reikia sudaryti sutartį su šilumos tiekėju?

Negyvenamų patalpų savininkui arba nuomininkui:

  1. Pasikeitus patalpų savininkui ar nuomininkui;
  2. Pasikeitus įmonės pavadinimui;
  3. Rekonstravus šildymo sistemą.

Buto savininkui arba nuomininkui:

  1. Pasikeitus patalpų savininkui ar nuomininkui;
  2. Pasikeitus buto bendram naudingam plotui;
  3. Kai teismo sprendimu padalijamas butas;
  4. Rekonstravus šildymo sistemą.

Namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtojui:

  1. Kai namas pasirenka šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją.

Kokie reikalingi dokumentai, norint sudaryti sutartį?

Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui reikia turėti:

Kai patalpų savininkas juridinis asmuo:

  1. Prašymą sudaryti sutartį.
  2. Įmonės įregistravimo pažymėjimą (originalą ir kopiją).
  3. Pažymėjimą iš V.Į. Registrų centras (originalą ir kopiją).
  4. Turto perdavimo-priėmimo aktą (originalą ir kopiją).
  5. Patalpų nuomos arba panaudos sutartį (jei sutartį sudaro nuomininkas) (originalą ir kopiją).
  6. Apskaitos prietaisų plombavimo – patikrinimo aktą (originalą ir kopiją).
  7. Patalpų inventorinius planelius.

Kai namas pasirenka šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją:

  1. Administratoriaus prašymas sudaryti šilumos pristatymo sutartį su pasirinktu prižiūrėtoju , pateikiant Prižiūrėtojo Valstybinės energetikos inspekcijos kvalifikacinį atestatą (originalą ir kopiją), leidžiantį atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbus;
  2. Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį (originalą ir kopiją).

Jei pastatas naujai pajungiamas prie šilumos tiekimo tinklų, prie visų aukščiau išvardytų dokumentų papildomai reikia turėti Pastato pajungimo prie šilumos tiekimo tinklų projektą.

Sutartys sudaromos adresu Klaipėdos pl. 63, Palanga, 203 kab. (II aukštas).

Kokius dokumentus reikia pristatyti, norint gauti kompensaciją už šildymą ir vandenį?

Reikalingi šie dokumentai:
– prašymas (rašomas Socialinės paramos centre);
– pažyma iš Palangos Savivaldybės apie visų šeimos narių deklaruotą gyvenamąją vietą;
– pažyma iš gyvenamuosius pastatus administruojančių bendrovių arba daugiabučių namų savininkų bendrijų, kad šeima neturi įsiskolinimo už komunalines paslaugas. Jei šeima turi skolą, pažymoje turi būti nurodytas jos dydis. Skola nelaikomos gyventojų skolos už būsto (stogo, langų, durų, šilumos centrų) renovaciją. Esant tokio tipo skolai, gyventojams turi būti taikoma kompensacija įstatymų nustatyta tvarka.
– visų pilnamečių šeimos narių pasai (ir/arba kopijos);
– atsiskaitomoji (buto eksploatavimo išlaidų) knygelė;
– pažymos apie kiekvieno šeimos nario pajamas už 3 paskutinius mėnesius (realus uždarbis, pašalpos, dividendai, stipendija, bedarbio pažyma ir t.t.);
– pažyma apie gaunamus arba negaunamus alimentus iš antstolių kontoros arba teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl vaiko išlaikymo;
– kai šeima nepilna – ištuokos ar mirties liudijimas, vienišos mamos pažyma ir jų kopijos;
– kai šeimoje yra besimokančių vaikų, vyresnių nei 16 metų,- pažyma iš mokymo įstaigos;
– „Sodros“ pažymėjimai (buto savininko ir visų pilnamečių šeimos narių).

Dokumentai turi būti pateikiami valstybine kalba, o vertimai, esant reikalui, turi būti notariškai patvirtinti.
i viršu

Kaip skaičiuojamas sunaudotos šilumos kiekis ir mokestis butui?

Sunaudotas šilumos kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į sezoną:

1. Nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti. 1m3 vandens pašildymo kaina nustatoma taip: iš sunaudoto šilumos kiekio vertės atimama karšto vandens temperatūrai palaikyti skirto šilumos kiekio vertė, likės šilumos kiekis dalijamas iš name sunaudoto tą mėnesį karšto vandens kiekio.

2. Šildymo sezono metu mokestis už šildymą nustatoma taip: iš bendro šilumos kiekio atėmus temperatūros palaikymo ir vandens pašildymo šilumos kiekį nustatomas šilumos kiekis, sunaudotas patalpoms šildyti. Jį padalinus iš gyvenamojo namo bendro naudingojo ploto ir padauginus iš šilumos kainos 1kWh nustatoma 1m2 šildymo kaina per ataskaitinį mėnesį. Ją padauginus iš bendro naudingojo buto ploto apskaičiuojamas buto mokestis už patalpų šildymą.

Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra patvirtinusi šešis šilumos paskirstymo metodus, iš kurių reikėtų pasirinkti vieną visam pastatui. Paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir karšto vandens vartojimo sutarčių šalims sutarus. Paskirstymo metodą pasirenka daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pilną paskirstymo metodų tekstą galite rasti Valstybinės kainų ir Energetikos kontrolės komisijos žiniatinklyje http://www.regula.lt

Nuo ko priklauso sąskaitos už šildymą dydis?

Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams. Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros. Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.). Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį. Šį komentarą pateikė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Kokia temperatūra turi būti gyvenamosiose patalpose?

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 29 d. įsakymą Nr.Nr.V-479 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 42:2004 Gyvenamųjų pastatų patalpų pakankamos šiluminės aplinkos parametrų temperatūra turi būti:

Pakankamos šiluminės aplinkos parametrai Normuojamos vertės
šaltuoju metų laikotarpiu šiltuoju metų laikotarpiu
1. Oro temperatūra, C 18-26 22-28
2. Santykinė oro drėgmė, % 30-75 30-75
3. Oro judėjimo greitis, m/s 0,05-0,1 0,15-0,5


Pakankama šiluminė
aplinka tai tokia aplinka kuri nekenkia sveikatai bei nesukelia jos sutrikimų.

Kas nagrinėja ginčus tarp šilumos vartotojo ir šilumos tiekėjo?

Ginčai tarp vartotojo bei šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sprendžiami tarpusavio susitarimu. Nepavykus ginčų išspręsti tarpusavio susitarimu, vartotojų skundus teisės aktų nustatyta ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja:

1. Valstybinė energetikos inspekcija – dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo;

2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, energijos tiekimo kainų ir tarifų taikymo, dėl pastate suvartotos šilumos paskirstymo (išdalijimo) vartotojams;

3. Savivaldybės vykdomoji institucija – dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl administracinę priežiūrą atliekančių pareigūnų įgaliojimų, dėl karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokesčio bei šios priežiūros atlikimo tvarkos;

4. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo ir kitose nenumatytose valstybinės vartotojų teisių apsaugos srityse.

Ką daryti, jei kambariuose per šalta ar per karšta?

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius. Tad jeigu Jums per šalta arba per karšta, pirmiausia reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo sistemas prižiūrinčią įmonę ir išsakyti nusiskundimus.

Šilumą bute lemia ir Jūsų buto langų bei lauko durų sandarumas. Jei esate tikri, kad Jūsų butas pakankamai apšiltintas, tačiau kambariuose temperatūra vis tiek nesiekia 18oC, būtinai kreipkitės į namo vidaus šildymo sistemas prižiūrinčią įmonę ir išsakykite savo nusiskundimus.

Kaip skaičiuojamas mokestis vandeniui pašildyti?

Mokesčių už šalto vandens pašildymui ir karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) sunaudotą šilumą skaičiavimo tvarka yra patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintuose šilumos paskirstymo metoduose.

Nešildymo sezono laikotarpiu iš įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį šalto vandens pašildymui.

 

įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis susideda iš šilumos šalto vandens pašildymui ir cirkuliacijai palaikyti suvartotos šilumos kiekių sumos. Šilumos kiekis šalto geriamojo vandens pašildymui skaičiuojamas sumuojant šilumos kiekius butuose ar patalpose suvartotam karštam vandeniui paruošti.

Iki kada reikia apmokėti praėjusio mėnesio sąskaitas?

Klientai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei kitas suteiktas paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį pagal pateiktą paštu sąskaitą. Už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Pavyzdžiui, už balandžio mėnesio šildymą reikia sumokėti iki gegužės mėnesio paskutinės dienos. Laiku neapmokėjus sąskaitos skaičiuojami delspinigiai.

Kaip elgtis pavėluotai apmokėjus sąskaitą?

Jei sąskaitą apmokėjote pavėluotai, tai šis mokėjimas bus įvertintas kitoje sąskaitoje. Mokant antrą kartą tą patį mėnesį, jau sumokėtą sumą atimkite. Karšto vandens skaitiklio rodmenis deklaruokite nuosekliai, t.y. nekartokite apmokėtoje sąskaitoje įrašytų rodmenų. Rodmenis galite deklaruoti telefonu arba el.paštu.

Kaip pranešti karšto vandens skaitiklio rodmenis?

Karšto vandens ir šilumos apskaitos rodmenis galima deklaruoti sąskaitose, internetu (bankų internetiniuose puslapiuose) arba paskambinus į klientų aptarnavimo centrą

Ką daryti, jei negavote sąskaitos už paslaugas?

Negavus sąskaitos, reikia skambinti į UAB ,,Palangos šilumos tinklai“ klientų aptarnavimo skyrių tel. 8-460 53509

Ką daryti, jei esate skolingas?

Reikia skambinti į UAB ,,Palangos šilumos tinklų“ klientų aptarnavimo centrą tel. (8 460) 535 09

Ką daryti, jei sugedo karšto vandens ar šilumos skaitiklis, jei reikia atplombuoti ar užplombuoti vandens skaitiklį?

Jeigu sugedo ar reikia atplombuoti, ar užplombuoti Jūsų bute įrengtą karšto vandens skaitiklį, tai reikia kreiptis į klientų aptarnavimo centrą tel. (8 460) 535 09

Jei sugedo šilumos skaitiklis reikia skambinti į Apskaitos prietaisų aptarnavimo skyrių tel. (8 460) 52246

Kodėl reikia mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą?

Šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes, kaip jau buvo minėta, pagal Civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Daugiabučio namo bendrasavininkai privalo mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, net ir tuo atveju, jei laiptinėse yra atjungti radiatoriai, taip yra, todėl, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu. Šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines. Šį komentarą pateikė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Ką daryti, jei teka žalios spalvos vanduo?

Informuojame, kad hidraulinių bandymų metu (ar esant termofikacinio vandens nutekėjimui) UAB „Palangos šilumos tinklai“ šildymo sistemose cirkuliuojantį termofikacinį vandenį dažo fluorasceinu. Tai yra žalios spalvos dažai, kurie padeda nustatyti vamzdynų, pastatų vidaus šildymo sistemų ir karšto vandens ruošimo įrenginių nesandarumus. Fluorasceiną leidžia naudoti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Esant nesandariam karšto vandens šildytuvui, termofikacinis vanduo gali patekti ir į buitinius karšto vartojimo prietaisus, geriamąjį vandenį. Fluorasceinu nudažytas vanduo yra nekenksmingas, tačiau jo gerti nerekomenduojama.

Pastebėjus lauke, gatvėje ar iš čiaupo bėgantį žalios spalvos vandenį, prašome pranešti UAB „Palangos šilumos tinklai“  klientų aptarnavimo skyriui  8-460 53590  arba budinčiam dispečeriui 8-460 52246

Iš anksto dėkojame už supratimą.

Oras Palangoje
Orai Palangoje
Partneriai
Partneriai