Atsakymas: Pagrindinė priežastis – ženkliai didesnis šilumos suvartojimas dėl neįprastai šalto sausio. Pvz., 2026 m. sausio pirmąjį dešimtadienį Lietuvoje vidutinė oro temperatūra buvo apie –5,6 °C, t. y. šalčiau nei įprasta, todėl pastatams reikia daugiau šilumos palaikyti tą pačią vidaus temperatūrą.
Atsakymas: Ne – vieneto kaina be PVM sumažėjo. 2025 m. gruodį 1 kWh kaina buvo 0,09 € be PVM, o 2026 m. sausį – 0,0811 € be PVM. Didesnę bendrą sumą daugiausia lemia ne kaina, o didesnis suvartojimas dėl šalčio.
Atsakymas: Nuo 2026-01-01 centralizuotam šildymui (taip pat karštam vandeniui) nebetaikomas 9% lengvatinis PVM – taikomas standartinis 21% PVM.
Atsakymas: Dėl to, kad kaina be PVM sumažėjo, PVM pasikeitimo įtaka galutinei 1 kWh kainai iš esmės beveik kompensuojasi.
Pavyzdys:
- 2025-12: 0,09 × 1,09 = 0,09810 € / kWh (su PVM)
- 2026-01: 0,0811 × 1,21 = 0,09813 € / kWh (su PVM)
Todėl sąskaitų augimą dažniausiai lemia suvartojimas, o ne vieneto kaina.
Atsakymas: Nuo 2026 m. sausio PVM tarifas šildymui yra 21%, todėl PVM eilutė (eurais) sąskaitoje matoma didesnė nei anksčiau.
Atsakymas: Taip – lengvatos atsisakymas apima ir karštą vandenį.
Atsakymas: Sąskaitą lemia konkretus jūsų būsto/objekto suvartojimas (butų plotas, kampinis butas, ventiliacija, vidaus temperatūra, langų sandarumas, namo šilumos punktas, karšto vandens naudojimas ir kt.). Jei norite – galime paaiškinti pagal Jūsų objekto duomenis (nurodykite sąskaitos numerį / adresą).
Atsakymas: Jei įtariate neatitikimą, pirmiausia palyginkite: (1) suvartotas kWh su praėjusiu mėnesiu, (2) lauko temperatūras, (3) ar nebuvo padidinta vidaus temperatūra / intensyviau naudotas karštas vanduo. Jei vis tiek kyla klausimų – registruosime užklausą, patikrinsime duomenis.
Atsakymas: Didžiausią efektą dažniausiai duoda: jei įmanoma – mažinti patalpų temperatūrą 1 °C, subalansuoti radiatorius/termostatus, nepervėdinti patalpų, užtikrinti langų sandarumą, stebėti karšto vandens naudojimą. Šaltuoju laikotarpiu suvartojimas natūraliai auga, nes didėja temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir lauko.
Atsakymas: Dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų gyventojai kreipiasi į savo savivaldybę arba elektroniniu būdu per SPIS (Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą).
Atsakymas: Kompensacijas skiria savivaldybė (pagal pajamas, turtą, būsto plotą ir faktines išlaidas), o mes sąskaitoje atvaizduojame tai, kas gaunama pagal nustatytą tvarką / pateiktus duomenis. Dėl teisės į kompensaciją patogiausia pasitikrinti per SPIS skaičiuokles ir pateikti prašymą.
Atsakymas: Jei susidarė didesnė suma ir sudėtinga apmokėti laiku – įvertinsime galimybę sudaryti mokėjimo grafiką pagal įmonės taikomą tvarką.
Atsakymas: Ne. PVM tarifą nustato LR teisės aktai, o šilumos tiekėjas jį taiko sąskaitoje pagal galiojančias taisykles (nuo 2026-01-01 šildymui – 21%).
Nuo 2017 m. rugsėjo sąskaitose atsirado atskira eilutė „su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis“ – kad būtų aiškiau matyti, kiek šilumos sunaudota karštam vandeniui, bet nepriskirta konkretiems butams.
Kas tai yra?
Tai šiluma, sunaudota karštam vandeniui paruošti, kai dalis vandens nebuvo deklaruota arba duomenys nesutapo (pvz., nepateikti/neteisingi rodmenys, rodmenys nurašyti skirtingu laiku, avarija sistemoje).
Kodėl gali atsirasti?
- gyventojai nepateikė arba netiksliai pateikė karšto vandens rodmenis;
- rodmenys nurašomi skirtingomis datomis (įvadinis skaitiklis ir butų skaitikliai);
- įvyko avarija (pvz., pratekėjimas).
Ką reiškia „+“ arba „-“?
- „+“ – name faktiškai karšto vandens suvartota daugiau, nei deklaruota. Skirtumas paskirstomas gyventojams (dažniausiai pagal plotą).
- „-“ – vėliau paaiškėjo/atsirado anksčiau nedeklaruoti kiekiai, todėl susidaro „permoka“ ir skirtumas grąžinamas/paskirstomas atgal.
2) RENOVUOTI DAUGIABUČIAI SU DALIKLINE SISTEMA (METODAS 4 + 6)
Praktinis paaiškinimas: dažnai „Metodas 4+6“ reiškia, kad bendras namo šilumos kiekis ir karštas vanduo apskaitomi/paskirstomi pagal vieną metodą, o patalpų šildymo dalis butams išdalinama pagal daliklių metodą Nr. 6 (jis taikomas kartu su kitais rekomenduojamais metodais).
- Kas yra šilumos paskirstymo metodas 6 (dalikliai)?
Tai tvarka, kai butų šildymo dalis paskirstoma pagal ant radiatorių įrengtų daliklių rodmenis, taikant metodikoje numatytus koeficientus. Metodas Nr. 6 gali būti taikomas kartu su kitais rekomenduojamais metodais. - Kodėl po renovacijos atsiranda „šiluma bendrosioms reikmėms“?
Nes dalis šilumos sunaudojama visam namui: laiptinėms ir bendroms patalpoms, šilumos punktui, šilumos nuostoliams per bendrus vamzdynus. Taikomoje daliklių sistemoje bendrosioms reikmėms priskiriama 18% viso namo šildymui sunaudoto šilumos kiekio (ši dalis projektuose dažnai žymima kPBr). - Kiek procentų suvartotos šilumos sudaro „bendrosios reikmės“ pagal metodą Nr. 6?
Bendrosioms reikmėms priskiriama 18% viso šildymui sunaudoto šilumos kiekio. - Kodėl moku net jei radiatorių „užsukau“?
Net užsukus radiatorius, dalis šilumos vis tiek patenka į butą per vamzdynus, per atitvaras iš kaimynų, taip pat lieka bendrųjų reikmių dalis (18%) pagal metodą Nr. 6. - Ar daliklis matuoja šilumos kiekį kilovatvalandėmis (kWh)?
Ne, daliklis rodo santykinius vienetus, o ne tiesiogines kWh. Vėliau jie perskaičiuojami pagal metodikoje nustatytą tvarką ir koeficientus (radiatorių tipas/galia ir kt.). - Kodėl dviejų vienodo ploto butų sąskaitos skiriasi?
Nes dalikliai paskirsto pagal realų (santykinį) šildymo naudojimą ir korekcijas, o be to įtaką daro buto padėtis (kampinis/vidurinis), vamzdynai, bendrosios reikmės ir kt. - Kas konkrečiai sudaro „bendrąsias reikmes“?
Dažniausiai: laiptinės ir kitos bendrojo naudojimo patalpos, šilumos punktas, šilumos nuostoliai bendruose vamzdynuose (rūsyje, šachtose, stovų atšakose), techninės patalpos ir pan. Ši dalis apskaičiuojama kaip 18% nuo viso šildymui sunaudoto šilumos kiekio. - Kodėl „bendrosios reikmės“ didelės, jei laiptinėje tik vienas mažas radiatorius ir jis vos šiltas?
Bendrosios reikmės nėra vien tik laiptinės radiatorius. Įvadinis šilumos skaitiklis suskaičiuoja visą šilumą, kuri patenka į namą, o iki butų dalis jos „išsisklaido“ bendrose namo vietose. Dažniausiai tai:
1. šiluma, kurią atiduoda rūsio ir šachtų vamzdynai (tiekimo/grįžtamojo vamzdžiai, stovai, atšakos, armatūra);
2. šilumos nuostoliai šilumos punkte (šilumokaičiai, siurbliai, vamzdynų mazgai);
3. šiluma bendrojo naudojimo patalpoms (laiptinei, koridoriams, techninėms patalpoms) ir jų atitvaroms;
4. šiluma, kuri patenka į butus per stovus ir sienas net tada, kai radiatoriai užsukti.
Todėl net jei laiptinės radiatorius mažas, bendrose zonose esantys vamzdynai ir įranga vis tiek atiduoda šilumą. Taikomame paskirstyme bendrosioms reikmėms priskiriama 18% viso šildymui sunaudoto šilumos kiekio.
3) METODAS 3B – DAUGIABUČIAI SU INDIVIDUALIAIS BUITINIAIS ŠILUMOS SKAITIKLIAIS
- Kas yra 3B metodas?
3B metodas – tai šilumos sąnaudų paskirstymo tvarka daugiabučiuose, kur kiekvienas butas turi individualius šilumos ir karšto vandens skaitiklius.
Trumpai, kaip skaičiuojama:
- Butų šildymas: kiekvienas moka pagal savo šilumos skaitiklio rodmenis (kWh).
- Karštas vanduo: kiekvienas moka pagal savo karšto vandens skaitiklio rodmenis (vandens kiekį) ir jam tenkančią šilumos dalį vandeniui pašildyti.
- Bendrosios reikmės: dalis šilumos, kurios „nemato“ butų skaitikliai (pvz., vamzdynų nuostoliai, karšto vandens cirkuliacija, bendros patalpos), paskirstoma butams pagal nustatytą tvarką (dažniausiai pagal plotą).
- Jei mano bute yra individualus šilumos skaitiklis, kodėl dar yra „šilumos kiekis bendrosioms reikmėms“?
Nes į pastatą patenka ne tik šiluma, kurią sunaudojate savo bute radiatorių pagalba.
Kaip tai skaičiuojama paprastai:
- Visa į pastatą patekusi šiluma pirmiausia užfiksuojama įvadiniu (bendru) šilumos skaitikliu.
- Tada iš šio kiekio atimama:
-
- šiluma, kurią parodo butų individualūs šilumos skaitikliai (butų šildymui),
- šiluma, sunaudota karštam vandeniui ruošti.
- Likusi dalis yra „šilumos kiekis bendrosioms reikmėms“.
Į bendrąsias reikmes patenka šiluma, kuri sunaudojama bendroms patalpoms, vamzdynų nuostoliams (rūsyje, šachtose, stovų atiduodamai šilumai), ir 3B variante – karšto vandens cirkuliacijai. Todėl net ir turint individualų skaitiklį, sąskaitoje yra bendrųjų reikmių eilutė.
- Kaip apskaičiuojama bendrųjų reikmių dalis name kuriame šiluma išdalinama pagal 3B metodą?
Praktiškai tai yra pastato šilumos suvartojimo dalis, kuri nepatenka į butų individualius rodmenis (pvz., bendros patalpos, cirkuliacija, nuostoliai). Paprastai paaiškinama taip: bendrosios reikmės = įvadinio šilumos skaitiklio užfiksuotas šilumos kiekis – butų individualių šilumos skaitiklių šilumos kiekių suma. - Kaip paskirstomos bendrosios reikmės butams?
Pagal naudingą plotą, taikant metodikoje numatytus koeficientus. - Kodėl mano bendrųjų reikmių dalis didesnė nei kaimyno?
Jei bendrosios reikmės dalijamos pagal plotą – didesnio ploto butas gauna didesnę dalį. Taip pat yra tikrinama tolygaus šildymo sąlyga. - Ar 3B metode karšto vandens cirkuliacija gali būti priskirta bendrosioms reikmėms?
Taip – 3B variante aiškiai nurodyta, kad cirkuliacijai sunaudotas šilumos kiekis priskiriamas prie bendrųjų reikmių. - Kodėl turiu mokėti už šildymą net jei visiškai užsuku radiatorius (naujuose namuose su individualiais šilumos skaitikliais, 3B metodas)?
Net visiškai užsukus radiatorius, šiluma į butą vis tiek patenka per stovus/vamzdynus ir per sienas iš kaimyninių butų. Be to, metoduose su individualia apskaita taikoma tolygaus šildymo sąlyga.
- Kas yra tolygaus šildymo sąlyga ir kaip ji nustatoma?
Tolygaus šildymo sąlyga yra įtvirtinta šilumos paskirstymo metoduose Nr. 3 ir Nr. 6. Minimalus tolygaus šildymo sąlygos koeficientas parodo, kiek procentų nuo vidutinio šilumos suvartojimo Jūsų name, tenkančio 1 m² pastato naudingojo ploto, turi būti suvartojama 1 m² buto naudingojo ploto šildyti.
Pavyzdžiui, minimalus tolygaus šildymo sąlygos koeficientas yra 0,4 , tai reiškia, kad 1 m2 buto naudingojo ploto šildyti turi būti sunaudota ne mažiau nei 40 proc. vidutinio šilumos suvartojimo, tenkančio namo 1 m2 šildyti.
Jei butas 1 m² sunaudoja mažiau šilumos nei nustatytas minimalus lygis (palyginti su Jūsų namo vidurkiu), laikoma, kad nesilaikoma tolygaus šildymo sąlygos, todėl sąskaitoje pridedamas trūkstamas šilumos kiekis iki minimo.